Sveiki. Šiandien kalbėsiu trumpai.
Jau nuo vakar vakaro galvoje tarsi nutrūko koks siūlas: pasidarė liūdna be jokios priežasties. Maniau, kad ryte viskas pagerės, bet kur tau - nė velnio. Visą rytą buvau lyg nesavam kailyje, nieko nenorėjau ir pragulėjau lovoj. Kai atsikėliau, situacija nepagerėjo - pykau ant pasaulio ir nieko nenorėjau daryti. Kai skundžiausi, kad man liūdna, man sakė: "Neliūdėk", bet atkirtau, kad "Neturiu dėl ko džiaugtis". Tada išsiverkiau ir taip "aplaisčiau" savo "nelaimingą" gyvenimėlį, ir staiga galvon toptelėjo pirmoji šviesesnė mintis: "Ar tikrai NETURIU KUO DŽIAUGTIS?" Ir tada šiaip ne taip prisiverčiau parašyti "50 dalykų, dėl kurių turiu būti laiminga". Pirma mintis buvo ta, kad niekados neparašysiu 50, duok dieve sugalvosiu 20. Tačiau vis dėlto įkalbėjau save čiupti tušinuką ir rašyti. Jau ties 3-4 punktu pasijutau geriau, nes mano smegenys buvo orientuotos tik į gerus dalykus. Net nepajutau, kai parašiau ir 50-ąjį punktą. Galėjau tęsti, bet nebebuvo reikalo, nes širdyje tarsi įvyko koks perversmas: supratau, kiek daug aš turiu.
Tame sąraše rašiau ir dalykus, kuriuos laikiau savaime suprantamais, pvz., kad turiu namus ar mylinčius tėvus. Baigdama sąrašą supratau, kad esu laimingiausias pasaulio žmogus.
Išmėginkit, tai nieko nekainuoja. Užtruksit tik 10 minučių savo laiko, tačiau jas verta "investuoti" į geresnį gyvenimą.
Nepasiduokit liūdesiui,
Kaktusė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą