Ar teisingai pasitinkame rytą?

Kokie bjaurūs tie ankstyvi rytai, kai žadintuvo skambutis išverčia mus iš lovos... Paskui mūsų laukia įprasta procedūra: dušas, kava, sumuštinis, nurytas stačiomis, automobilis ar autobusas, ir mes panyrame į spūstį, šurmulį, taršą. Tarsi būtume iš lovos pakilę ne ta koja, veido nepalieka rūškana išraiška: "Pakeleiviai nei gražūs, nei malonūs...". Įniršis iškreipia burną, akys dega neapykanta: "Na ir gyvenimėlis!..."

Bet šis scenarijus galėtų būti ir visiškai kitoks, nes jis priklauso tik nuo mūsų pačių... Kam geriau už mus žinoti, kas mums teikia malonumo?



Žadintuvas gali nuskambėti ir pusvalandžiu anksčiau - šį laiką paskirkime sau...

Esame apdovanoti penkiais pojūčiais, tai lyg penkerios durys, kurias pravėrus galima patirti malonumą... Putos vonioje, skanūs pusryčiai, ausį glostanti muzika... Žiū, už lango šviečia saulė! O gal vis dėlto lyja? Bet juk motulei žemei reikia lietaus! Liko keletas laisvų minučių? Ta proga paskambinkime draugui, palinkėkime jam labo ryto... Pusvalandis vien sau, juk tai tikra palaima!

Kiekvienas jį gali praleisti kaip panorėjęs... Vieni, plačiai atlapoję langus, giliai kvėpuodami, atlieka mankštą ar medituoja. Kiti, patogiai įsitaisę lovose ir pasirąžę kaip katinai, gardžiuojasi šiltais raguoliais su kava. Pirmi galbūt nusiprausia po dušu ir energingai išsitrina ašutine pirštine. Antri palaimingai ilsisi putų ar kvapaus aliejaus vonioje.



Mums reikia tiek nedaug - prabusti ir pažvelgti į pasaulį laimės akimis. Labai svarbus pirmas ryto įspūdis, todėl mūsų akį turi glostyti graži aplinka: paveikslai, dailūs baldai.

Žmonės gyvena niūriuose butuose, mat tai tik laikina stotelė... Nesąmonė! Praeitis - laikas, ateitis - laikas, dabartis - amžinybė. Kiekviena dabarties akimirka gali nulemti mūsų rytdieną, taigi šiandiena be galo svarbi. Kiekviena maloni gyvenimo akimirka gali tapti tikru stebuklu, jei tik patys to labai panorėsime. Galbūt po mūsų langu auga medis? Ir mieste paukščiai nešykšti giesmių...

Ar mūsų akį glosto kambario spalva? O gal šiąnakt susapnavote košmarišką sapną? Jis išduoda, kad gyvenimas klostosi ne itin palankia mums linkme. Ryte, prieš puldami prie dienos darbų, galėtume apie visa tai pamąstyti: ko norime iš gyvenimo, ar pakankamai stengiamės, kad įgyvendintume savo norus, ką sau draudžiame, o ką leidžiame.



Esti rytų, kai skubame, esti rytų, kai tingime, esti tiesiog malonių rytų... Kad ir kokie jie būtų, nepamirškime savo norų... Pasilepinkime, patinginiaukime, o gal, priešingai, pasinirkime į veiklą... O svarbiausia, leiskime sau gyventi taip, kaip mums patiems patinka. Pamiršę liūdesį, kaltės jausmą, susikurkime pusvalandį rojaus, kuriuo galime pasidžiaugti ir su artimaisiais. Taip ne tik patys patirsime laimės akimirkų, bet ir parodysime į ją kelius kitiems. Ir džiugi ryto nuotaika mus lydės visą dieną!




Ištrauka iš:
Claude de Milleville "10 laimės įsakymų"