Juk ne amžini esam!

...mes patys ne visada žinome, ko laukiame... pro šalį praeina jaunystė, galimybės, praeina ir gyvenimas. O mes vis dar laukiame... laukiame tų dalykų, kurie vyko aplink mus visą laiką... Kada gi mes pradėsime gyventi? Juk viskas vyksta dabar... net jei esame susijaudinę ar nusivylę, užsiėmę ar nuobodžiaujame. Toks yra gyvenimas... ir jis nesulaikomai bėga. Tad ko gi mes laukiame?
Richard L. Evans



Mūsų laikas suskaičiuotas. Mes negyvensime tūkstantį metų.

Visų gyvenimai kadanors baigiasi. Baigsis ir mūsų. Mes nežinome kada, to mums ir nereikia žinoti. Tiesiog turime iš kiekvienos dienos išspausti viską, ką ji mums siūlo. Ar kada matėte filmą su Jim Carrey „Jis sako TAIP“? Jei ne, būtinai pažiūrėkite. Tai viena iš nedaugelio komedijų, kuri gali ko nors išmokyti.
Gyvenime išmėginkime viską. Net jei kažkas mums iš pirmo žvilgsnio atrodo nepriimtina. Kaip mes galime spręsti apie kąnors, kad tai mums nepatinka, jei dar niekada nebandėme to daryti? Niekada nematėme, neragavome, nejautėme? Kaip galime atsakyti Pasauliui: „Ne, ačiū, to niekad nebandžiau, ir bandyt nenoriu. Duok man tai, kas man įprasta, prie ko aš esu pripratęs. Tada aš mokėsiu džiaugtis gyvenimu“.
Ar tai galime vadinti gyvenimo džiaugsmu? Gyvenimą saugiame pasaulyje?

Filosofas Zigis yra pasakęs: „Saugumas yra žinojimas, kas bus rytoj. Nuobodulys – žinojimas, kas bus poryt“. Apie saugumą yra kalbėjęs ir Abraomas Maslou: „Žmogus gali rinktis saugumą ar augimą. Reikia nugalėti baimę ir rinktis augimą“.

Išdrįskime rizikuoti. Veikti. Gyvensime ne amžinai, gal dabar dar to ir nesuvokiame. Nelaukime, kol liga mus paguldys į patalą ir privers apgailestauti: „Tiek metų iššvaisčiau, tiek daug galėjau padaryti“...

Gyvenkime dabar. Šią akimirką. Mėgaukimės ja. Džiaukimės, kad ji yra, dėkokime už tai Dievui.